Žasliai

 

Karštą vasaros dieną norisi atsigaivinti, dažnam Kaišiadorių rajono gyventojui pirma šovusi mintis – Žasliai. Ne be reikalo, juk daugelis neformaliai šį miestelį dar vadina mažaisiais Trakais. Lygiai taip, kaip ir žasliečiai nepiktybiškai mintyse kaltina atvykėlius fantazijos stoka, juk vandens telkinių Kaišiadorių rajone yra ir daugiau! Vietiniai gyventojai per tiek metų spėjo apsiprasti su situacija, kad paraudonavus termometrui reikia susitaikyti ir su miestelio ežerų pakrančių apgultimi, juoba, vietos čia visiems užteks. Vis dėlto karštą vasaros dieną gulėdami prie vieno iš ežerų Žasliuose nepatingėkit atsikelti ir apsidairyti po miestelį – čia yra ką pamatyti.

Pirmas sustojimas gali būti aikštė, juokais vietinių tarpe vadinama Tado Blindos vardu, mat čia buvo filmuojamas legendinis filmas apie svieto lygintoją, ciocės kavinė dar dabar mena audringus pasisėdėjimus po filmavimų. Neskubėkite į parduotuvę pirkti ledų, įsižiūrėkite į paminklą stovintį aikštės viduryje. Ant jo iš vienos pusės iškaltas užrašas „Iš nuosavybės laisvė” yra aliuzija ne tik į miestelio herbą, bet ir į Žaslių devizą apskritai, o kitoje pusėje esantis įrašas galėtų tapti visų mūsų devizu. Tankiai apstatyta aikštė yra ne tik brangios žemės pasekmė, bet didžiąja dalimi susijusi su tų statytojų tautybe. Dar visai neseniai, prieš šimtą metų, dauguma miestelėnų buvo žydai. Nors mačiusiųjų legendinį savanorių gaisrinės viršininką Jokūbą Medzianskį jau turbūt nesurasime, bet legendos apie tokius žmones sklando dar iki mūsų dienų, kaip ir apie policijos viršininką Žvirblį, kažkada ėjusį aikštės pakraščiu ir išspyrinėjusį užstatytų kėdžių kojas, žinoma, ant kėdžių tuomet sėdėjo, prieš saulę šildėsi ir įspėjimų dėl užstatyto praėjimo neklausė Žaslių žydaitės.

Nebūna namų be dūmų, bet tų dūmų labiausiai ir buvo bijoma, būtent dėl to ir buvo prie medinių namų prilipdomos mūrinės sienos, vadinamos ugniasienės, kad tik ugnis nepaverstų miestelio eilinį kartą vienu dideliu laužu. Kitas sustojimas gali būti Žaslių gaisrinė. Čia pat prieš šimtą metų veikė savanorių ugniagesių komanda, netgi tame pačiame pastate, kuris visai neseniai buvo renovuotas. Ant šalia esančio pylimo turėjo stovėti žydų kultūros namai. Simboliška, tačiau dabartinis Žaslių kultūros ir amatų centras įsikūręs visai šalia, buvusiame sinagogos pastate. Baltas pastatas netoliese taip pat yra buvusi sinagoga. Visi šie pastatai labai pasikeitė, vienintelis žydiškas reliktas taip pat nėra senas – Leopoldo Godovskio bareljefas primena apie garsiausią žaslietį, pianistą – Leopoldą Godovskį.

Nukeliavę prie Žaslių bažnyčios atkreipkite dėmesį ant kokio kalno ji pastatyta. Tai ne šiaip kalva, o piliakalnis, vadinamas Pajautos kapu. Taip, tai yra ta pati moteris, turėjusi savo kultą ir kurios garbei yra pavadintas slėnis prie piliakalnių Kernavėje. Prie Šv. Jurgio bažnyčios pakelkite galvas aukštyn, pamatysite kulkų pėdsakus, menančius nepriklausomybės kovas. Prie koplyčios nepamirškite aplankyti ne tik Antano Zaleskio tėvų kriptą, Vincento Sladkevičiaus mamos kapą, bet ir Mato Cijūnaičio ir profesoriaus Juozapo Stakausko amžino poilsio vietas.

Beje, garsusis bėgimas aplink Žaslių ežerą vyks šių metų liepos 30 d. Nepraleiskite progos sudalyvauti!

Viktoras Pinkevičius

Nuotraukos Viktoro Pinkevičiaus, Giedrės Streikauskaitės, Eugenijaus Malakausko ir Dovilės Barysienės.


Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s