Kaišiadoryse – antrasis susitikimas su paukščiais

Paukščių ir pramogų gryname ore mylėtojus kaišiadoriečiai jau antrąjį kartą pakvies į Paukščių festivalį. Birželio 3 dieną Kaišiadorių miško estradoje vyksiantis blaivus renginys skirtas šeimoms. Organizatoriai jau paruošė puokštę įvairiausių veiklų, tad užsiėmimų netrūks ir judresnių rungčių mėgėjams, ir siekiantiems įgyti žinių apie paukščius ramesnėje aplinkoje, ir mėgstantiems ragauti, pašokti ar pasiklausyti muzikos.

O mes, lietuviškos gamtos mylėtojai, jau padarėme įžangą į renginį. Kartu su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologais Sauliumi Rumbučiu, Deiviu Dementavičiumi bei Kaišiadorių rajono savivaldybės ekologu Vidmantu Malinausku vykome į mišką stebėti naminių pelėdų. Šios pelėdos gyvena miškingose teritorijose, senuose parkuose. Šį kartą pasirinkome miškus šalia Pravieniškių, kuriose yra iškelti specialūs inkilai šiai pelėdų rūšiai. Nors naminės pelėdos nėra retos, tačiau daug jų žūva keliuose susidūrusios su autotransporto priemonėmis, intensyviai ūkininkaujant miškuose mažėja natūralių šių pelėdų buveinių – senų, drevėtų medžių. Ornitologai mokslo tikslais jau daugiau kaip trisdešimt metų kasmet aplanko per šimtą šioms pelėdoms skirtų inkilų, kurių daugumą pagamino Kaišiadorių miškų urėdija. Paukščiai žieduojami, matuojami, tiriamas jų maistas, demografiniai procesai. Jei suaugusiems paukščiams niekas nenutinka, tai tuose pačiuose inkiluose pelėdos gali perėti kelis ar net keliolika metų paeiliui. Svarbu, kad inkilai būtų prižiūrimi, suremontuojami ar pakeičiami naujais, į inkilų vidų įpilama pjuvenų. Šiais metais jau trylikoje inkilų įsikūrė naminės pelėdos. Pirmosios poros kiaušinius dėti pradėjo kovo 8-10 d. Dėtyse buvo po 2-5 baltus kiaušinius. Kiek pelėdžiukų išaugs, priklausys nuo pagrindinio jų grobio – pelinių graužikų gausos.

10 Peledu stebejimas su ornitologais - Giedres Streikauskaites nuotr.

Iš Lietuvoje sutinkamų 12 pelėdų rūšių per paskutinius 30 metų Kaišiadorių krašte aptikta 5: naminė, mažasis apuokas, balinė, lututė, ir žvirblinė pelėda. Pastarosios trys rūšys įrašytos į Raudonąją knygą. Plačiau apie pelėdų ir plėšriųjų paukščių tyrimus, apsaugą bei paramą galima paskaityti svetainėje http://www.padekime-ereliams.lt.


Kol Deivis drąsiai lipa į aukštą eglę link pelėdų inkilo, Saulius sako, jog šios pelėdos „pilkoji“ forma (plunksnų atspalvio forma) nykstanti, o jas keičia pelėdos su „rudos“ spalvos apdaru. Sužinome, kodėl skrendančios pelėdos beveik neišgirsi – sparno kraštą dengia smulkūs plaukeliai, sugeriantys garsą.

Laikinai apžiūrai iškelta iš inkilo pelėda gana rami, paklūsta Sauliui ir leidžiasi išmatuojama, tik savo gražiuoju žvilgsniu nelabai jau dosniai dalijasi. Pūkuoti pelėdžiukai dar maži.

Jei norėtumėte dalyvauti pelėdžiukų žiedavime ar stebėti paukščius kartu su ornitologais, sekite paskyrą www.pauksciufestivalis.lt, kur paskelbsime apie kitas išvykas į gamtą. O paties Paukščių festivalio metu Jūsų laukia paukščių paroda „Nuo viščiuko iki stručio“, pirmasis Šakočių kepimo čempionatas, bėgimo su kiaušiniais, „Kiaušinių ruletės“ varžybos, lėkščiasvydžio turnyras „Skrydis“, ornitologų paskaitos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus edukacinės programos, asociacijos „ANBO eskadrilė“, Lietuvos aviacijos muziejaus erdvės, paroda „Laimės paukštė“, vaikų kiemelis, prekyba, oro balionas, Irenos Starošaitės, Sashos Song, grupių „Hiperbolė Tribute Band“, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertas bei diskoteka iki pat vidurnakčio. Taip pat bandysime gerinti kiaušinių metimo porose (nesudaužius) rekordą – pernai jis siekė 20,42 m. Tad kviečiame visus turiningai praleisti birželio 3 dieną Kaišiadoryse. Renginys nemokamas. Detalesnė informacija svetainėje www.pauksciufestivalis.lt.

Pauksciu-festivalis-Kaisiadorys-2017-06-03-el

Tekstas ir foto:  Giedrė Streikauskaitė

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s