Parama verslui plėtoti kaime

Nuo rugsėjo 1 dienos startavo kvietimas teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.

Parama teikiama įvairioms ne žemės ūkio veikloms plėtoti, išskyrus keletą neremtinų veiklų, kurių sąrašas šiais metais yra kur kas trumpesnis, lyginant su ankstesnėse įgyvendinimo taisyklėse buvusiu sąrašu.

Pretenduoti į paramą gali fiziniai asmenys (ūkininkai, dirbantys pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą) bei privatūs juridiniai asmenys – labai mažos ir mažos įmonės. Ataskaitiniais metais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjo deklaruotos pajamos iš ūkinės komercinės veiklos turi sudaryti: fiziniam asmeniui 12 minimalios mėnesinės algos dydžių, juridiniam asmeniui – 12 vidutinių darbo užmokesčių dydžių. Nemažiau kaip 10 proc. projekto vertės (su PVM) turi sudaryti nuosavos pareiškėjo lėšos. Skolintos lėšos finansuojant projektą negali sudaryti daugiau kaip 90 proc. projekto vertės (su PVM).

Pareiškėjo projekte numatyta vykdyti veikla turi būti kaimo vietovėje. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota kaimo vietovėje, gamybinės patalpos, technikos, įrangos laikymo sandėliai ir pan. turi būti kaimo vietovėje. Juridinio asmens – buveinė, gamybinės patalpos ir pan. turi būti kaimo vietovėje.

Pareiškėjas vykdomoje veikloje turi sukurti bent vieną naują darbo vietą, taip pat, ne mažiau kaip į 80 proc. kuriamų naujų darbo vietų įdarbinti kaimo gyventojus.

Suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas (finansuojama iki 50 proc.) ir proporcingai planuojamoms sukurti naujoms darbo vietoms: vienai darbo vietai sukurti didžiausia paramos suma gali būti 50 000 eurų. Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti  200 000 eurų, jeigu projekte numatyta sukurti 4 ir daugiau darbo vietų. Daugiau informacijos pateikiama internete www.nma.lt. Nemokamai konsultuojame Kaišiadorių TVIC (Gedimino g. 48) iš anksto užsiregistravusius klientus. Registruotis galima tel. 8 346 60466 arba el.p. kaisiadoriutvic@gmail.com.

Kaišiadorių TVIC vadybininkė – Rūta Ramanauskienė

Nuotraukos autorė – Giedrė Streikauskaitė


 

Iš Žiežmarių dviračiais į kalnus

Iš Žiežmarių dviračiais į kalnus

Šešta valanda ryto, suskamba žadintuvas – taip, šiandien ta diena, kai važiuosiu į kalnus. Tingiai išlipęs iš lovos dar kartą pasižiūriu, ar visi daiktai savo vietose. Dar kartą patikrinu dviratį, į galvą lenda mintys, kad kažką būsiu pamiršęs. Sočiai pavalgau, kiaušinienė nėra mėgstamiausias mano patiekalas, bet prieš akis laukia ilgas kelias, reikia „iki bako viršaus pripilti degalų“. Įsidedu dviratį į automobilio bagažinę ir pirmyn į Žiežmarius. Atvykus ir iš automobilio išsikrovus mantą aplanko dvejopi jausmai – lauke šilta, bet dangus apsiniaukęs. Ant galvos krenta lašai, negi visą dieną lis? Į dangų pasižiūrėjus būtent taip ir atrodo.

Nuo aštuonių valandų turi pradėti rinktis žmonės. Kelios minutės po aštuonių atvažiuoja nedidelis automobilis. Iš jo išlipa šauni keturių draugų kompanija su tortu rankose. Pasirodo, Giedriaus gimtadienis! Tortas ištirpsta kaip mat, visi supranta, kad kalorijos spirgės šiandieną kaip niekad. Net nepastebėjau kaip dar daugiau automobilių susirinko, krepšiai po truputį atsidūrė Giedrės automobilyje. Per Žiežmarių aikštę atvažiavo Žilvinas. Pasiruošęs, lyg tuoj pradėsime žygį ne į Aukštadvarį, o aplink pasaulį. Ne veltui, pasirodo, jis dar anksčiau kėlėsi ir atmynė tiesiai iš Kauno. Automobilius palikome Žiežmarių gimnazijos kieme (Ačiū direktorei Ievai Mažulienei už suteiktą prieglobstį!) ir pajudėjome į priekį. Iš tolo pasižiūrėję į Žiežmarių dvarą pradėjome minti į pirmąją kalvą – iki Mūro Strėvininkų dvaro. Tikslą pasiekėme greičiau negu buvau suplanavęs. Kęstutis Jakelis, Strėvininkų socialinės globų direktorius, leido apsilankyti dvaro viduje. Išsiaiškinę, koks žinomas žmogus yra kilęs nuo Strėvininkų, beje, anot žurnalo TIMES, jis buvo vienas įtakingiausių šimtmečio žmonių, nuskubėjome į salę, kurioje kažkada skambėjo Oginskių muzika. Deja, salė padalinta per pusę, o aš nesu muzikalus, tad akustikos įvertinti nesugebėjau. Aplankėme Mūro Strėvininkų dvaro vidinį kiemą – parką, nusifotografavome prie vienintelio Kaišiadorių rajone veikiančio fontano. Ilgai neužsibuvę nuskubėjome su dviračiais iki Kaukinės.

Mūro Strėvininkų centre yra keliukas, siauras ir status, su automobiliu užvažiuoti mažai šansų. Kas užmynė, kiti stūmėsi dviračius, bet įkalnes visuomet keičia nuokalnės, tad siauru keliuku nuskubėjome iki Kaukinės kaimo. Važiuojant dviračiu labai svarbu būti atidžiam, deja, viena žygio dalyvė užklimpo su dviračiu smėlyje ir pargriuvo. Jokių lūžių, mėlynių – birus smėlis išgelbėjo. Gėrėdamiesi įstabiais peizažais pasiekėme Kaukinę su neva meteoritinės kilmės ežeru. Geologai tyrinėję „Žiedelį“ nustatė – deimantų jo dugne nėra ir, ko gero, ne meteoritas „skylę“ žemėje išmušęs, o ledynas pėdsaką palikęs. Sakoma, šio ežero dugną išmatuoti nėra taip paprasta, nes gali kas už kojos pačiupti ir į dugną nutraukti. Vis dėlto, Žilvinas įsibėgėjęs nėrė į ežero gelmes ir… išnėrė, sakydamas, kad vanduo jame nėra pats šilčiausias. Kiti nesiryžo matuoti vandens temperatūros, daug smagiau šiek tiek palengvinti bagažo svorį šlamščiant užkandžius.

Po nedidelio atokvėpio pajudėjome iki Beižionių į Elektrėnų savivaldybės pusę. Čia susidūrėme su pirma iš dviejų nemalonių kelio atkarpų. Lietus iš pirmo žvilgsnio malonų mynimui kelią pavertė tikru kliūčių ruožu. Kilometro atkarpoje susidūrėme su trimis didelėmis balomis, kurias reikėjo atsargiai apeiti iš šono. Negana to, minti buvo dar sunkiau, nes visų dėmesį blaškė tiesiog pakelėse augantys grybai! Nusileidę, įmynę ir vėl nusileidę nuo keleto kalvų pasiekėme Beižionis. Ačiū seniūnui Mindaugui Makūnui, nes tik jo dėka turėjau ką papasakoti apie šį miestelį. Janeta Ališauskienė atvėrė mums bažnyčios duris. Atrodytų, paprasta kaimo bažnytėlė nėra kažkuo išsiskirianti, bet pamatytumėte jos interjerą! Kabantys flamandiški paveikslai, meno vertybės atgabentos tiesiai iš dominikonų vienuolyno Aukštadvaryje. Ne ką mažiau įdomus ir kryžius stovintis šalia bažnyčios šventoriaus. Jame turėjo būti įrengta koplytėlė, bet sovietinė okupacija sutrukdė pabaigti pradėtus darbus. Kiek atokiau stovinčio dvaro galima ir nepastebėti, būklė jo nėra pati geriausia, vargu ar įmanoma ją ir pataisyti, nėra nė kalbos apie patekimą į dvaro vidų. Suvalgę po ledų porciją nuskubėjome prie Beižionių piliakalnio. Vienas iš aštuonių piliakalnių Elektrėnų savivaldybės teritorijoje yra gerai išsilaikęs. Mūsų protėviai gerai pasirinko vietą gynybiniam įtvirtinimui, nes piliakalnį supa ir gamtos sukurtos kliūtys. Negana to, piliakalnio šlaitai buvo dirbtinai nukasti, kad būtų statesni ir sunkiau priešams įveikiami.

Riedėdami kalvotomis vietovėmis sustojome praktiškai vidury laukų. Prasibrovę pro krūmus aplankėme tikrų tikriausią pagonybės laikų reliktą – Žydiškių akmenį su ženklais. Ant akmens nesunkiai galima pamatyti įrėžtą gyvatės kontūrą, netgi jos akį galima įžiūrėti! Jeigu keliausite pro Nemaitonių kraštą rekomenduojame ir Jums aplankyti Žydiškių akmenį, takelį iki akmens jau pramynėme.

Pakeliui iki atokvėpio vietos Nemaitonyse užsukome pas Oną Parniauskienę. Kadangi lietaus debesų nebuvo matyti jau nuo Kaukinės, o saulės spinduliai gailesčiu nepasižymėjo, prisipildėme jau beveik pasibaigusias vandens atsargas ir asfaltuotu keliuku nuriedėjome iki Švenčiaus ežero. Šį kartą atsirado daugiau žmonių pasiryžusių patikrinti vandens temperatūrą. Vieni maudėsi, kiti pietavo, o treti neatsispyrė galimybei prisirinkti grybų. Po pusvalandžio pertraukos pajudėjome pirmyn.

Aukščiausios Dzūkijos vietovės – Dzūkų aukštumos, taip pat yra vienos kalvočiausių vietovių apskritai Lietuvoje. Nuo tokių kalvų labai smagu leistis dviračiu, ypač, kai pedalų minti nereikia. Nuo kai kurių jų galima išvystyti įspūdingus greičius, tačiau į tokias kalvas reikia ir įminti. Keliaudami nuo kalvos iki kalvos pasiekėme Aukštadvario regioninį parką. Ne visi žygio dalyviai ryžosi įlipti į Pamiškės piliakalnio viršūnę. Pasirinkusieji poilsio minutę prarado nemažai, bet juos reikia suprasti, juk laiptelių vedančių į piliakalnio viršūnę nėra. Keturiomis užsiropštę į viršų nuščiuvome, negi čia Lietuvos kraštovaizdis prieš akis atsivėrė? Tolumoje buvo galima įžiūrėti Gedanonių kalvos bokštą, deja, šio žygio metu jos neaplankėme, pasirinkome Velnio duobę. O duobė visai prie pat. Norite tikėkite, norite ne, bet tikrai keista aura tvyro prie Velnio duobės. Sakoma, čia bažnyčia skradžiai žemę prasmigusi, realesnė versija – meteoritas duobę žemėje išmušęs arba tirpstantis ledynas pėdsaką palikęs. Tokių geologinių darinių ir daugiau galima Aukštadvario regioniniame parke sutikti. Tiesa, svečiuodamasi Aukštadvaryje pas monsinjorą Vytautą Kazį Sudavičių sužinojome, kad jis keletą kartų bandęs duobę pašventinti. Po bandymų jo namuose pradėdavęs per vidurnaktį skambėti telefonas, klebonas nebuvo linkęs daugiau pasakoti, nes neva mums būtų piestu plaukai pasistoję. Būčiau linkęs tikėti juo, nes ir pats esu girdėjęs, kad pavyzdžiui, naktį duobės apačioje dedasi ne patys maloniausi dalykai. Galbūt sutapimas, bet vieno žygio dalyvio dviračio pavarų perjungėjas taip įsipainiojo į grandinę, kad teko nemažai paplušėti prieš važiuojant toliau.

Aukštadvaryje aplankėme dominikonų vienuolyną, Nikodemo Švogžlio Milžino ir Antano Smetonos klasioko Vlado Mongirdos dvarą, kuriame, kai jis dar priklausė Malevskių giminei, mėgo lankytis pats Adomas Mickevičius. Beje, ąžuolas, kurį buvo pamėgęs poetas, yra pavadintas jo vardu – jį taip pat aplankėme. Dalis žygio dalyvių pasiliko prie vienuolyno, su likusiais numynėme iki Kartuvių kalno, ant kurio viršūnės didikai neva kardavo nepaklusnius baudžiauninkus. Sakoma, kad ir ne vienas sukilėlis prieš caro valdžią buvo pakartas ant šio kalno.

Nuo Aukštadvario numynėme iki Čižiūnuose esančios Lietuvos Edukologijos Universiteto bazės. Čia mus pasitiko šeimininkas Vytautas, kuris leido mėgautis visais bazės privalumais. Saulei pasislėpus už horizonto visi susirinkome prie laužo, skambėjo Lietuvių liaudies dainos. Akimirką pasirodė, kad tikrai ne penkiasdešimt kilometrų būtume numynę.

Ryte stovyklavietę aplankė gulbių šeimyna, nepasižymėjo ji svetingumu ir kiekvienas turėjo ją apeiti iš tolo. Papusryčiavę, pasivaišinę Giedrės daryta kava, pajudėjome iki Liutonių baidarių centro. Antrą dieną maršrutas kur kas turėjo būti trumpesnis, tik trisdešimt kilometrų. Sustodavome tik trumpam, nes prieš akis laukė plaukimas baidarėmis nuo Liutonių iki Žiežmarių. Pakelėje paklausę vietinio gyventojo patarimo bandėme kirsti kampą prie Piktakiemio kaimo. Supratome, kodėl taip kaimas pavadintas, nes įstrigome tiesiogine to žodžio prasme – miško glūdomoje. Dviračius teko stumtis, šiaip ne taip atsidūrėme teisingame kelyje ir neužilgo pasiekėme Liutonis. Čia mus pasitiko baidarių centro šeimininkė Daiva, kuri leido mums įveikti dalį maršruto baidarėmis. Palikę dviračius Liutonyse išplaukėm iki Žiežmarių. Kiekvienas žinojo, kad Strėva nenuspėjama ir įdomi upė, tad visai nenustebau priešais save išvydęs tris apvirtusias baidares. Šiaip ne taip, bendromis pastangomis, iš jų išpylėme vandenį ir toliau visi drauge galėjome tęsti žygį. Atplaukę iki Žiežmarių jau matėme stovinčius mūsų dviračius. Išlipę iš baidarių, galima sakyti, nejautėme nei rankų, nei kojų, bet visų veidus puošė šypsenos. Per dvi dienas dviračiais, baidarėmis, įveikėme apie 90 km. Jauniausiam dalyviui trylika metų, vyriausiam per penkiasdešimt. Vieni važiavo su miesto dviračiais, kiti su kalnų, treti su turistiniais. Dėkojame žygio partneriams – Liutonių baidarių centrui (www.liutonys.lt).

Viktoras Pinkevičius

Giedrės Streikauskaitės nuotraukos


How to reach Kaišiadorys region

If you’re planning a trip around, or through Lithuania, we highly recommend staying in Kaišiadorys region. We could offer 31 place where you could rest during your travel. We’re located in the centre of Lithuania, from here you could easily reach all popular places around the country.

Travelling by a plane

If you are planning a trip by plane, you will land in capital Vilnius, or in a second largest city – Kaunas. The most popular airlines in Lithuania are Rynair and Wizzair – we suggest using their services. After an arrival you could rent a car, it is the most expensive option. Of course, you could ask your host to take from an airport, Kaišiadorys district is just half an hour way from Kaunas and an hour from Vilnius, travelers use this option quite often. To reach Kaišiadorys from Vilnius is easier, because the train could take you from an airport to Kaišiadorys centre, have in mind – you will need to change trains in the Vilnius central train station. After an arrival to Kaišiadorys you could use local taxi services in order to reach your host.

Travelling by a train

Kaišiadorys is located on the very important railway crossroad. The train Vilnius – Kaunas runs very often, from Klaipėda it runs once/twice a day. There is no direct train from Kaunas airport. In order to reach Kaišiadorys from Kaunas, you should go to a city centre by bus and from there by train to Kaišiadorys.

Travelling by a car

Most intensive road in Lithuania are just six kilometers from Kaišiadorys city center, it is the central point between Kaunas and Vilnius. You should plan a trip to one of these cities and after that you could travel directly to our region. We have a good and clearly understandable road infrastructure, so it is very easy to reach us by car.

Travelling by a bicycle

Although we do not have good infrastructure for cyclists, we notice that this travel option becomes more and more popular. You could use a train to take a bicycle with you. If you’re planning to live in a tent, it is possible to rent a place from the rural tourism services providers (map is down bellow).

What to do?

Here you could find top 17 places which is worth your time while traveling in Kaišiadorys.

Where to live?

You could use Trip advisor while booking a place for your stay, as well as Lithuanian Countryside Tourism Association platform. Down bellow you could find all places where you could eat, sleep and have a great time while visiting Kaišiadorys region.

Viktoras Pinkevičius

17 places you should visit while staying in Kaišiadorys region

  1. Open-Air museum of Lithuania

It is the biggest folk museum in Lithuania and Baltic countries, as well as one of the largest open air museums in Europe. It covers an area of 195 hectare and inside there are more than 90 000 exhibits.  The museum represents the life of Lithuanian peasants and inhabitants of towns betweenin the period of  the XVIII and XX centuries. It covers all ethnographical regions: Dzūkija, Aukštaitija, Suvalkija and Mažoji Lietuva. Various celebrations related to calendar holidays and cultural customs  as well as different educational workshops take place in the museum regularly. You should visit this place more than once because in different seasons you will see the museum in completely different perspectives. It is not surprising that Open-Air Museum is one of the most visited place in Kaunas, as it is nearby, although, in fact it belongs to Kaišiadorys region.

The museum belongs to Rumšiškės, one of the few towns which changed its geographical location due to some tremendous engineering plans some time ago.  An old church, moved up onto the hill and now is overlooking the former town place. Nowadays it is a 60 square kilometers size artificial lagoon.

 If you are going to visit the museum, you should devote some time for the largest pine in Lithuania, it has a five metres scope stem!

Tel. +370 346 47 233
http://www.llbm.lt

Lietuvos liaudies buities muziejuje
  1. Homeland of cardinal Vincentas Sladkevičius in Guronys

During the long history of Lithuania there were only three Lithuanian cardinals. One of them was born in a small village Guronys,  Žasliai parish. Between two mythological hills once there was a  house, where every day, the youngest child in the family, a forthcoming cardinal, was crossing his home doorstep in order to do daily  housework. Unfortunately,  the homestead of the boy, later  a cardinal, has not remained. Currently

In 2002, after the pope John Paul II  had added light secrets to the rosary prayer, in Guronys, a construction  of a village park started. Vincentas Sladkevičius in particular enjoyed the rosary prayer. In the memory of this, in the cardinal‘s birthplace a park and a house for the Spiritual Exercises (praying) were built.

Tel. +370 600 56 206
http://Kaišiadorys.lcn.lt/izymybes/rozinio-parkas/

Guronių koplytėlės
  1. Kruonis pumped storage plant

In the 70s demand for electricity increased dramatically and authorities made a decision to build a hydro power plant in Kaunas. During the construction  the Nemunas river was dammed and the biggest artificial lagoon near Kaunas city was created. Despite this, the demand for electricity remained. Nuclear Power Plant in Ignalina was built and it started to work in 1990, but then a new problem appeared: the need of electricity was different at a different time of the day. Uneven electricity demand encouraged the idea of compensation of ineffective energy variation by building Kruonis Pumped Storage Power Plant. It  started  work in 1992.

During the day, when the need of electrical power is higher, water is released from the pool to the lagoon through the water pumps. This way, electricity can produce up to 900 MW power. If you ask and get a permission to visit this place, on the upper pool you will see  a spectacular panorama! Not very far away  in Surgantiškės village, you can find a gravitational hill. Leave your car and watch how it rolls up a hill, of course, it is just an optical illusion.

Tel. +370 528 30 259
https://gamyba.le.lt/
Kruonio HAE
  1. Padaliai ferry

If you are going to visit the first Lithuanian capital Kernavė in the spring or summer time, you should use an opportunity to travel in Kaišiadorys region as well. Having decided to do so, you will have to cross the Neris river. From Kernavė you could travel to Kaišiadorys through Vievis or Jonava, but it is much easier to use Gediminas Dzeventauskas‘ services. He is an owner of a unique business. From the early spring until the late autumn, he helps people move over the Neris river from Čiobiškis to Padaliai. The ferry has been working for more than 80 years, although, it is known that this way people were crossing the Neris already in the XIX century. Will we surprise you by mentioning the fact that ferry reaches another shore just with a help of the river flow without  any other assistance?

Padalių-Čiobiškio keltas
  1. Fomer dominicans monastery in Paparčiai

It is Stanislavas Beinartas‘ merit that people call Paparčiai a prominent place. In 1649 he funded the construction of Dominicans monastery, the latter gave every effort to popularize this place.

Count Konstantinas Tiškevičius during his trip on the Neris river saw the white towers of the monastery over the tree tops and said: “It is famous Paparčiai“. Later, he described the place in his book  The Neris and its banks.

At the time the monastery owned a huge library, a  rich garden and even their own water supply system. What is more,  in the monastery there was a school, where novices studied. Unfortunately, because of the active participation in 1831 and 1832 rebellions against Tsar an his government, the monastery was closed and, later  on,  destroyed. Nevertheless, there are many things to see for curious tourists. It‘s only a miracle that the gate and the graveyard chapel of the monastery survived. In the place, where the monastery‘s main building once stood, now there is a community house. Here everyone can take place in various educational workshops, lectures and festivals of baroque music. Nature lovers have a possibility to visit the Paparčiai Botanical Reservation, one of the first established reservations in Lithuania.There is a vast number of herbs which are very rare.

Tel. +370 610 42 112
http://www.ciobiskiokeltas.lt/

Paparčių buvusio dominikonų vienuolyno vartai
  1. Church of St. Anthony of Padua in Kalviai

Kalviai church is very likeable and popular with newlyweds, tourists and  local people. It is rather small, without a permanent priest, but unique for  its round architecture. There is only one more church of a similar form in Lithuania. The construction of Kalviai church was funded by Tomas and Juzefa Vavžeckai,  but the architect is unknown. The first Mass in the church was started in 1806.

Various nature disasters were destroying church from time to time, the latest accident happened  a few years ago when a huge tree fell on but surprisingly, the fence and the building of the church remained intact.

Behind the church, a few hundred meters down the hill, there is the biggest lake in Kaišiadorys region. On the shore of itthere is a  popular entertainment zone with all necessary infrastructure as well as  a volleyball court, basketball playground and a summerhouse.

Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
  1. Jesus Christ transfiguration cathedral in Kaišiadorys

The first supervisor Juozapas Kukta in Kaišiadorys‘ diocese once said: „Where a bishop settles, there a city arises”. There is some truth in his words but Kaišiadorys growth was mainly influenced by establishment of a railway. Of course, you cannot deny the fact that creation of a diocese also contributed to more intense development process of Kaišiadorys town. Paradoxically, at the beginning of the XX century there was no church in the town and it did not appear later as well. In 1913, when the construction of the church finally began, it immediately was stopped because the First World War started. German soldiers took all constructional material and the building process delayed. After the diocese had been created,  the prayer house was finished as a cathedral, not a church. The project of the construction was created by Vaclovas Michnevičius, the most famous architect of Independent Republic of Lithuania. He also created an excellent project for the diocese Curia House, near the former President Algirdas Brazauskas‘ park.

Starting from 2015, everyone can visit God’s Mercy Chapel inside the Cathedral and see the relics of St. John Paul II, St. Faustina and St. Mykolas Sapočka.

Kaišiadorių Kristaus atsimainymo katedra
  1. Žasliai mound

Žasliai town is related to a written legend about the origin of Lithuanian nation. The story tells us that after the death of Rome duke Palemonas,a son of descendant Kukovaitis‘ mother Pajauta, built an idol near Žasliai lake. People considered Pajauta as a goodness and were praying  in her memory. Later, a forest of lime trees  to honour her was planted there. It is possible that Saint Jurgis church was built on the legendary mound, where the idol stood a long time ago.

There is a vast number of places to visit in Žasliai, as well. Occasionally the town is compared to a second capital of Lithuania – Trakai. It is so, because Žasliai is surrounded by three lakes. The square in the center of Žasliai town is named after famous folk character Tadas Blinda. A very popular film about the hero was  created by outstanding director Vytautas Žalakevičius and the final scene, where poor people‘s defender was killed by  tsar militia, was taken in the square.
Žasliai iš paukščio skrydžio
  1. Žasliai culture and hand craft centre

Žasliai Jewish community is one of the first known in Lithuania. In 1555 twelve Jewish citizens wrote a complaint letter to Žygimantas Augustas, the Great Duke of Lithuania. They were asking for help because Trakai voivod threatened against them. Jews were considered the largest part of Žasliai population until World War II. They developed various business activities, showed initiative creating voluntary fireman organization, actively participated in the cultural life of the town. Near the entrance to the former synagogue building you will see a bass-relief of Leopoldas Godovskis. He was a Jewish musician and composer  as well as one of the best known inhabitants in Žasliai. At the  moment there is a place of Žasliai culture and handicraft in this where everyone can try various activities such as home bread, Kugel or „šakotis”( baumkuchen) baking.

http://www.zasliukc.lt/
Tel. +370 346 20 274, +370 650 98 858

Žaslių tradicinių amatų centras
  1. President of Lithuania Algirdas Brazauskas house

The former president‘s house looks quite inconspicuous, although later, passing by, you could notice a presidential flag hoisted on the facade of the house. There are a lot of things to see and to hear here. It is the first house designed and built by President Algirdas Mykolas Brazauskas himself. He grew up in Kaišiadorys, studied and together  with his brother helped his parents.The President‘s father Kazimieras and mother Sofija lived here to the end of ther life. Pictures, documents, old furniture reminds us a calm daily life of Brazauskai family.

Excursions, cultural celebrations and other events take place from time to time in this place.

http://www.kaisiadoriumuziejus.lt
Tel. +370 346 51 747

Brazauskų namai-muziejus
  1. Scarp “Mergakalnis”

Mergakalnis  is the highest sightseeing place on the Kaunas lagoon shore. In 1970 forty five villages were moved because of the Kaunas Hydropower Plant construction. Following, more than 63 square kilometers water lagoon has been created. From the viewpoint you could see another power plant- Kruonis Pumped Storage Plant, which is more than nine times powerful than Kaunas Hydropower Station. There is a legend about Mergakalnis. People say that in the old times from the scarp people were throwing downward  the girls of a shameful behavior and ill fame packing them into sacks. Nowadays in more liberal times this place is likeable and visited by romantic couples.

Mergakalnis
  1. Darsūniškis gates/chapels

There are many reasons to visit Darsūniškis, even the Great Duke of Lithuania Vytautas decided to build  a castle here. Sadly, time and nature disasters destroyed not only the castle but also the mound on which the palace stood. Only writings on the monument in the former castle place reminds us the memorable times of Darsūniškis. It is known that once Vytautas invited his cousin, king of Poland Jogaila there.

Because of the very good geographical location, Darsūniškis had to face and fight with many famous hostile troops starting from Napoleon up to the Soviets‘ times. The town had been burned many times and local citizens decided to build sacred gates for the protection of the town. The gates were named after three saints: Agota, Kazimieras and Jurgis. The Gates, as well as a mineral water spring, have already become symbols of Darsūniškis.

The Nemunas river attracts fishermen from all around Lithuania. All of them try to catch their life fish here.

Šv. Agotos vartai
  1. Maisiejūnai mound

It is told that here a giant lived long time ago. He had a neighbour on the Lašiniai mound, on the other side of the Strėva river. It is a question, where the giant lives now, as well as it is not clear where he was on the second of February in 1348. That day famous battle between Teutonic troops and Lithuanians took place here. The Great Dukes of Lithuania, cousins Kęstutis and Algirdas fought shoulder to shoulder against Germans but they lost and their two brothers Mantvydas and Narimantas, sadly, were killed in the battlefield. Every year, in autumn, people who are interested in the Baltic cultureand history come here to celebrate. Sadly, the giant has never come to this event.

Near the Maisiejūnai mound you can also visit the First World War soldiers’ cemetery.

Maisiejūnų piliakalnis
  1. Synagogue of Žiežmariai

In the Kaišiadorys region district Žiežmariai was the biggest city for a quite a long time. A good  geographical location and vast number of passing travellers encouraged the establishment of entrepreneurial people‘s settlement. Most of them were Jews, they consisted the largest number of total population as well. Just behind the central square of the  town, they built a synagogue. Christian church and  the Statue of Angel of Freedom at the same square shows us coexistance of friendliness among people of different religions and culture at that time. After the war synagogue was turned into a warehouse. Now the building is going to be restored. In 2004 table was hanged on the wall with a writing mentioning the first stop on the road of the Jewish cultural heritage.

Tel. +370 346 69 027

Žiežmarių sinagoga
  1. St. Virgin Mary, Angel queen church in Kruonis

Almost everyone in Poland knows Mykolas Kleopas Oginskis‘ polonez “Saying Goodbye to the Homeland”. In Lithuania the Oginskiai family is associated with Rietavas manor, but not many people in Lithuania know that the name the Oginskiai family is related to a small village Uogintai which is in Kaišiadorys region. Kruonis catholic church, former orthodox building, represents the beginning of the era of the Oginskiai family. Bohdan Oginskis is a “pillar” of the orthodox church. He is also the warrior and the man, who created the foundation for the ”Golden Age” of the Oginskiai family. In the church there are his and his son‘s remains, as well as the grave stones with  an epitaph. Kruonis, likewise Darsūniškis, had suffered historical hardships too. During Napoleonic wars in the XIX century the Oginskiai renaissance style manor was completely destroyed. You can see the ruin sof it  near Kruonis Gymnasium.

Finally,if you decide to visit Kruonis, don‘t miss a chance to go to the Gojus forest  where you can find one of the biggest graveyards of Lithuanian partisans with a monument and cross composition.

Kruonio bažnyčia
  1. Laukagalis stone

Thunder, mound, altar, these words are familiar to us, but do you know what they really mean? In Laukagalis, near Paparčiai village and Europe forest, not far from a memorable oak,( once  green and beautiful now dead) there lies a stone. It may look inconspicuous, but of a strange form with small hollows on the top. The external view of the stone which looks like a throne makes us think that it is more than “just a stone”. People say that devil comes here and sits in front of the sun, that’s why people call this place by his name. In fact, it is quite difficult to tell how often he visits this site, only grass-snakes are frequent guests here, that is for sure. Our ancestors were not able to write so they expressed their thoughts using signs and symbols. These signs are a  rich source of investigations in order to know and approve some facts of Lithuanian history. The hollows on the stone are similar to Ursa major arrangement, the polished side was probably an altar, through the gutters of the stone perhaps some water  flowed or, who knows, perhaps blood.

A few years ago, to commemorate the Lithuania‘s admission into European Union, near the stone European forest was planted

Laukagalio akmuo
  1. Poet Jonas Aistis museum

Jonas Aleksandravičius, better known as Jonas Aistis, was born and spent his childhood in Rumšiškės town. He had several nicknames, one of them was Kossu. People say that Jonas Aistis was a very sensitive poet as well as prone to fall in love. In order not to forget who he had fallen in love with, Jonas created  his pseudonym  KOSSU (Konstancija, Ona, Sara, Sonia, Uršulė) from the first letters of his beloved girls’ names. His poetry represents beauty and sadness. Before the Second World War, he was a very popular poet with youth. He won a national award in 1937 for the poetry collection “Dead Eyes of Chimera”. In Rumšiškės town you have an opportunity to visit Jonas Aistis Museum and get more information about his life and poetry. He is buried in the graveyard  of Rumšiškės town. A few kilometres away, in Dovainonys village, you can visit his birthplace and meet his nephew.

http://www.kaisiadoriumuziejus.lt
Tel. +370 346 47 611

Jono Aisčio muziejus

Viktoras Pinkevičius